Liofilizatorius FD80

Liofilizacija – tam tikras produkto džiovinimo būdas, kitaip dar žinomas kaip freeze drying. Šio proceso metu produktas sušaldomas ir veikiamas sumažintu slėgiu tam, kad produkto viduje esantis sušalęs vanduo sublimuotų į garus.

Sublimacija – vandens virtimas iš kietos būsenos iš karto garais, praleidžiant skystą būseną.

Paprastai liofilizacijos procesas apima 4 stadijas:

1. Užšaldymas – Drėgmė “užrakinama” medžiagos viduje ją sušaldant. Liofilizuojamą produktą galima užšaldyti atskirame šaldiklyje arba pačiame liofilizatoriuje.
2. Pakrovimas – Produktas dedamas į liofilizatorių, kuriame slėgis sumažinamas iki maždaug 1mBar (palyginimui, atmosferos slėgis jūros lygyje yra 1017mBar).
3. Džiovinimas – Produktas po truputį pradedamas atšildyti. Priklausomai nuo džiovinamos medžiagos ir jos kiekio, procesas užtrunka apie 24 val. Šiluma priverčia produkto viduje esančius ledo kristalus sublimuoti. Atsiradę garai savo ruožtu kondensuojami į liofilizatoriuje esančią ledo ritę.
4. Supakavimas – Produktas išimamas ir supakuojamas į oro nepraleidžiančią pakuotę siekiant išvengti rehidratacijos.

Liofilizavimo “pionieriai” – eskimai ir vikingai, kurie sugautą žuvį laikydavo lauke. Žema temperatūra ir sąlyginai nedidelė drėgmė ją sudžiovindavo. Tai buvo pirmieji “natūralaus” liofilizavimo naudotojai.

1935 m. Mudd ir Flosdorf sukūrė komercinį liofilizatorių ir kraujo plazmos “sterilų” liofilizavimo procesą. Liofilizuota plazma buvo gabenama tiesiai į II pasaulinio karo mūšio laukus.

Pirmas pasaulyje maisto pramonės liofilizavimo produktas – 1938 m. Nestle kompanijos liofilizuota kava.

Teoriškai galima liofilizuoti bet kokį produktą, savyje turintį vandens. Kitaip tariant, be “standartinių” produktų, tokių kaip vaisiai ir daržovės, liofilizuoti galima grybus, mėsą, ledus, pieną, gėles ir t.t.
Taip pat šį džiovinimo metodą plačiai naudoja muziejai vandens pažeistiems eksponatams išsaugoti. Populiarėja jis ir potvynių paliestose teritorijose, kai reikia išgelbėti vandens sugadintus dokumentus, knygas ir kitą svarbią informaciją.

Tačiau yra produktų, kurie sunkiai pasiduoda džiovinimui (arba jų iš viso negalima liofilizuoti). Prie tokių būtų galima priskirti:

• Daug riebalų turintys produktai (riebi mėsa, dešra);
• Daug cukraus turinčios medžiagos (medus, tropiniai vaisiai);
• Produktai, turintys nepralaidžius/storus išorinius apvalkalus (mėlynės);

• Proceso metu nenaudojamos jokios cheminės medžiagos;
• Iš džiovinamo produkto pašalinama beveik 100% drėgmės, nepažeidžiant džiovinamo produkto struktūros. Tai reiškia, kad po liofilizacijos sudžiovintas produktas atrodo beveik taip pat kaip ir prieš džiovinimą, tik kelis kartus lengvesnis dėl pašalinto vandens. Tai visiškai skirtingas rezultatas, nei, pavyzdžiui, džiovinant pas močiutę “ant aukšto” arba orkaitėje;
• Tinkamai laikant liofilizuotą produktą (apsaugotoje nuo drėgmės pakuotėje), galiojimo terminas gali būti net iki 25 metų.